Akcijos

Iš kur jos atsiranda?

Finansinėse rinkose žodis „akcija“ reiškia įmonės kapitalo dalį. Kiekvienos kompanijos įstatinis kapitalas yra suskirstytas į tam tikrą skaičių akcijų, kurios priklauso savininkams. Jei įmonės vadovai nutaria pritraukti naujų lėšų į kompaniją (priežastis gali būti noras persikelti į naujas patalpas, įsigyti įrangos ir pan.), o esamieji savininkai nėra pajėgūs to padaryti, sprendimas gali būti rastas viešai išplatinant dalį bendrovės akcijų vertybinių popierių biržoje. Pavyzdžiui, Įmonės A akcinį kapitalą sudaro 100.000 vieno lito nominalios vertės akcijų, kurios visos priklauso vienam savininkui. Jei nusprendžiama pirminio viešo akcijų siūlymo visuomenei (dar kitaip vadinamo IPO, angl. Initial Public Offering) metu išplatinti 20% kompanijos akcijų po 1 litą ir tai padaroma sėkmingai, 20.000 akcijų atsiduria naujų akcininkų rankose, o prieš tai buvęs vienintelis savininkas kontroliuoja likusius 80% ir nepraranda kontrolinio akcijų paketo. Tokiu būdu Įmonė A surenka 20.000 litų savo reikmėms, o 20% jos akcijų tampa kotiruojamos vertybinių popierių biržoje ir vadinamos laisvomis akcijomis.

Naujų lėšų pritraukimas nėra vienintelė priežastis, dėl kurios įmonės viešai platina savo akcijas. Ne ką mažiau svarbus yra noras padidinti bendrovės vertę. Jei anksčiau minėtos Įmonės A akcijos biržoje po kurio laiko pabrangs iki 2 litų, visos kompanijos kapitalizacija bus padvigubėjus. Tokiu atveju pirmasis savininkas, turintis 80% procentų akcijų, parduodamas įmonę gali tikėtis gauti kur kas didesnę sumą nei būtų gavęs prieš akcijų patekimą į biržą. Be to, akcijų kotiravimas vertybinių popierių biržoje yra prestižo reikalas ir kai kurios dideles įmonės gali ryžtis šiam žingsniui vien norėdamos pagerinti savo reputaciją, pabrėžti skaidrią veiklą bei atsakingumą.

Kai įmonė priimama tarp listinguojamų (esančių biržos sąrašuose) bendrovių, vietoje jos pilno pavadinimo rodomas tik akcijos trumpinys, dažniausias žargonu vadinamas tikeriu (angl. ticker). Pavyzdžiui Teo LT trumpinys yra TEO1L, Aprangos APG1L, Utenos trikotažo UTR1L ir t.t. Tokia tvarka galioja viso pasaulio akcijų biržose ir daugelyje finansinių paieškos sistemų įmonių reikia ieškoti butent pagal jų akcijų trumpinį.

Rinkos dalyviai

Bendrovių, esančių listinguojamų įmonių sąraše, akcijomis prekiauja trys pagrindinės investuotojų grupės: instituciniai, privatūs ir strateginiai investuotojai. Šios trys grupės ir yra pagrindiniai rinkos žaidėjai.

Instituciniai investuotojai yra bankai, draudimo bendrovės, fondai, taip pat valstybė. Šie investuotojai valdo didelius pinigų srautus, dėl to gali daryti įtaką ne tik atskiros įmonės akcijų kainai, tačiau ir visai rinkai. Baltijos šalių rinkose institucinių investuotojų įtaka yra dar didesnė dėl menko akcijų likvidumo (mažų prekybos apimčių).

Privatūs investuotojai yra asmenys, kurie siekia individualios naudos ir neteikia jokių finansinių paslaugų. Jų investuojamos sumos yra kur kas mažesnės nei institucinių investuotojų, tačiau privatūs investuotojai vis tiek vaidina svarbų vaidmenį rinkoje ir neretai nulemia jos kryptį.

Trečioji akcijų rinkoje veikianti grupė yra strateginiai investuotojai. Jie pasirodo tik epizodiškai ir turi vienintelį tikslą įsigyti kontrolinį įmonės akcijų paketą (daugiau nei 50% akcijų). Jei strateginis investuotojas siekia absoliučios bendrovės kontrolės, jis gali supirkti visas likusias laisvas akcijas. Neretai žinia apie strateginio investuotojo atėjimą smarkiai paveikia konkrečios akcijos kainą, tačiau tai retai turi įtakos bendrai rinkos tendencijai.

Dividendai

Dividendai yra įmonės uždirbto pelno dalis, išmokama akcininkams proporcingai jų turimam akcijų kiekiui. Jei įmonė negeneruoja pelno arba jį investuoja į plėtrą, tuomet dividendai gali ir nebūti mokami. Išmokėti dividendus ar ne, siūlo įmonės valdyba, o vėliau šis siūlymas svarstomas visuotiniame akcininkų susirinkime (VAS). Dažniausiai valdyba savo veiksmus būna iš anksto suderinusi su kontrolinį akcijų paketą turinčiais akcininkais, todėl VASo metu dividendų mokėjimo svarstymas yra tik formalumas. Lietuvoje didžioji dalis vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių moka bent labai mažus dividendus ir tai daro vieną kartą per metus paprastai po pavasarį vykstančio VASo. Informacijos apie siūlomus dividendus bei VAS datas galima rasti oficialiuose vertybinių popierių biržų puslapiuose.

Kainos kritimas po dividendų išmokėjimo * yra dažnai rinkose pasitaikantis reiškinys. Teoriškai kaina turėtų sumažėti būtent numatomų dividendų suma, tačiau pasitaiko, jog ji smunka dar stipriau. Puiki tokio neatitikimo iliustracija yra TEO1L, kurios kaina po dividendų išmokėjimo pastaruosius kelerius metus sumažėdavo netgi didesne nei dividendų suma.

* Turima omenyje diena, po kurios įsigijus akcijų nebepretenduojama į dividendus.