Obligacijos

Obligacijos yra paskola Vyriausybei, bankui ar kuriai nors akcinei bendrovei, išleidusiai obligacijas. Kai asmuo investuoja į obligacijas, jis paprasčiausiai paskolina pinigus Vyriausybei, bankui ar bendrovei ir už tai gauna palūkanas. Bene didžiausias obligacijų privalumas yra tas, jog investicijų grąža žinoma dar prieš įsigyjant vertybinius popierius.

Investuojant į obligacijas, svarbu žinoti dvi principines tiesas. Pirma, obligacijų kainos kyla, kai palūkanų norma rinkoje krenta, ir atvirkščiai. Šią situaciją galima iliustruoti pavyzdžiu: investuotojas yra nusipirkęs 5% pajamingumo obligaciją už 100 litų, tačiau po kurio laiko išleidžiama 6% pajamingumo obligacijų emisija. Natūralu, jog niekas nenorės iš investuotojo pirkti žemesnio pelningumo obligacijų, todėl, norint jas parduoti, reikės mažinti kainą. Antras žinotinas apie obligacijas faktas yra tas, jog kuo nepatikimesnė institucija leidžia obligacijas, tuo didesnes palūkanas ji siūlys. Taip yra dėl paprastos priežasties: jei smulki įmonė siūlys tokį patį obligacijų pelningumą kaip vyriausybė, investuotojai jausis daug saugiau pirkdami vyriausybės skolos vertybinius popierius, todėl smulki įmonė stengsis pasiūlyti aukštesnes palūkanas ir tokiu būdu pritraukti investuotojus.

Visgi, nors obligacijos yra patrauklios savo stabilumu ir ilgalaikėmis pastoviomis palūkanomis, dažnai jų siūloma grąža yra per menka jaunam ir galinčiam sau leisti rizikuoti žmogui. Reikia paminėti, jog obligacijos turėtojas yra ne įmonės bendrasavininkis, o tiesiog kreditorius. Dar vienas obligacijų minusas yra tas, jog individualiems asmenims jų įsigyti yra kur kas sudėtingiau nei, pavyzdžiui, akcijų.